Į savo pirmąją praktiką ketvirtų mokslo metų eigoje išvažiavau dar nelabai kalbėdama vokiškai. Ši praktika chirurgijos skyriuje truko mėnesį. Darbo diena prasidėdavo apie 7.30-8 val. ir trukdavo iki 16-17 val. Labai rekomenduoju rinktis būtent chirurgijos skyrių tiems, kurie dar labai gerai nešnekate vokiškai, bet labai norite išvažiuoti į Vokietiją atlikti praktikos. Ten nereikia daug kalbėti nei su kolegomis, nei su pacientais, bet galima daug pamatyti ir lavinti kalbos supratimą klausantis.
Penkto kurso pradžioje pradėjau mokytis B1 lygio vokiečių kalbos kursuose, organizuojamuose „Lerne Deutsch in Kaunas“. Pamenu, kad labai norėjau pakliūti į šią grupę, kad galėčiau tobulinti kalbos žinias aukštesniu lygiu.
Baigiantis mokslo metams jau buvau pasiekusi B1 lygį ir su Erasmus programa išvažiavau dviem mėnesiams į Saro žemę (vok. Saarland), kurią pasirinkau dėl artimos kaimynystės su Prancūzija – tikėjausi laisvu nuo praktikos metu pakeliauti. Deja, dėl stipraus vietinio dialekto buvo sunku susikalbėti su pacientais. Tad mano antrasis patarimas: gerai nemokant vokiečių kalbos geriau nevažiuoti į pietines žemes (Bavariją, Sarą), nes net ir mokėdamas vokiečių kalbą ten gali nesuprast nė žodžio!
Praktikos vieta buvo universitetinėje ligoninėje. Pirmąjį mėnesį praleidau branduolinės medicinos skyriuje, antrąjį – radioterapijos. Branduolinės medicinos skyrius buvo labai modernus. Jame atliekamas unikalus gydymas (lašinamos radioaktyvios medžiagos, kurios aptinka vėžį ir jį išnaikina), kuris visame pasaulyje yra atliekamas tik penkiose ligoninėse. Buvo įdomu praktikuotis ligoninėje, kurioje vyksta kažkas išskirtinio. Šiame skyriuje buvo nemažai tarptautinių pacientų, su kuriais buvo galima susikalbėti angliškai. Radioterapijos skyriuje vyravo vietiniai pacientai, todėl dėl kalbos barjero su jais bendrauti buvo sudėtingiau. Laimei, kolegos gydytojai kalbėjo normine vokiečių kalba! Apskritai paėmus, šioje praktikoje teko daugiau bendrauti nei pirmojoje, tad džiaugiuosi, kad atvykau tam jau geriau pasiruošusi.
Būdama 6 kurse ir besimokydama B2 lygiu „Lerne Deutsch in Kaunas“, išvykau į dar vieną Erasmus praktiką – atlikti dalį internatūros. Pasirinkau šiaurės Vokietiją, tikėdamasi lengviau suprasti kalbą. Praleidau 6 savaites vidaus ligų skyriuje ir 6 savaites chirurgijoje. Chirurgija manęs nežavi, o vidaus ligose jaučiausi puikiai, nes jau gana gerai supratau vokiečių kalbą. Man patikėjo daugiau užduočių: teko imti kraują, statyti kateterį, surinkti anamnezę. Kraujo ėmimas buvo iššūkis, nes Lietuvoje to mes nedarome. Kateteriai buvo dar didesnis iššūkis, nes pacientai teiraujasi, ar jau turi patirties, o tu jos neturi, bet vis tiek šypsaisi ir sakai, kad viskas bus gerai! Kaskart reikia pakalbinti ir nuraminti pacientą, kad prieš procedūrą jis nesijaudintų, negalvotų, kad kažko nemoki.
Anksčiau galvojau, kad norėsiu į onkologiją, chemoterapiją arba radioterapiją, bet pabuvus Vokietijoje mane patraukė vidaus ligos. Įdomu, kai galiu susišnekėti su pacientu vokiečių kalba ir surinkti anamnezę, kai galiu jam padėti. O ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių, plaučių ar virškinimo sistemos, yra gana aiškios ir smagu, kai apie negalavimus supranti ir medicininiu požiūriu, ir kalbiniu.
Grįžusi į Lietuvą, pabaigiau B2 lygio vokiečių kursus ir medicinos studijas. Po studijų aplikavau į podiplominę Erasmus praktiką, kuriai buvau atrinkta. Rekomenduoju ir kitiems pasinaudoti šia galimybe ir gauti praktikos vietą bei stipendiją.
Šią 3 mėn. trukmės praktiką atlikau Würzburge (Bavarijoje). Tikėjausi, kad kalbos atžvilgiu po Saro jau nebebus labai blogai. Blogai nebuvo, bet nebuvo ir labai gerai, nes vėl kilo sunkumų suprantant pacientų kalbą. Tai buvo apskritai pati niūriausia mano praktika, nes skyrius buvo labai nedraugiškas. Pirmąkart patyriau vokišką šaltumą. Kolegos elgėsi maloniai, tačiau visai nesidomėjo, kaip man sekasi, ar viskas OK. Kita vertus, tokia aplinka skatino mane pačią bandyti užmegzti kontaktą, gerinti savo bendravimo vokiečių kalba įgūdžius.
Po šios praktikos Kalėdoms grįžau į Lietuvą, o prieš išvažiuodama pateikiau dokumentus aprobacijai. Kadangi planavau laikyti specialybės kalbos egzaminą, o jame nebūna sudėtingų ligų, nusprendžiau savarankiškai susirasti dar vieną praktikos vietą vidaus ligose. Ši 3 mėn. trukmės praktika, kurią atlikau Geselkirchen miestelyje, buvo iš dalies remiama pačios ligoninės, t.y. nors ir negavau stipendijos, ligoninė suteikė nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą.
Tai buvo pati smagiausia praktika, nes man leido daug daryti pačiai bei skyrė man daug dėmesio aiškinant, kaip elgtis konkrečiu atveju, kodėl skiriamas būtent toks gydymas ir pan. Kiekvieną rytą lankydavau pacientus, statydavau kateterius, imdavau kraują, paaiškindavau apie būsimas procedūras ir tyrimus. Popiet atvykdavo nauji pacientai, kuriuos eidavau apklausti, surinkti anamnezę. Tokiu būdu kasdien praktikavau tai, kas paskui buvo reikalinga egzamine. Vidaus ligos yra tikrai geras pasirinkimas, jei norite pasiruošti egzaminui, o išlaikius aprobaciją Vokietijoje galima pasirinkti bet kokią kitą sritį.
Apie praktikos vietos paiešką, bendravimą su pacientais, pasiruošimą egzaminui ir jo laikymui – kituose straipsniuose!
Ieva